Paprastasis ąžuolas (Quercus robur)
2. Šeima: Bukiniai- Fagaceae
3. Savaiminis; gyv.forma- medis (20-35 (40) m aukščio ir 0,7-1,5 (3-4,5) m Ø)
4. Subrendusių medžių žievė giliai išilgai suaižėjusi, juosvai pilka. Ūgliai apvalūs, ne¬aštriai briaunoti, šviesiai pilkai rudi ar rausvi, pliki. Pumpurai pražanginiai, ūglio viršūnėje susitelkę po kelis, kiaušiniški, buki ar nedaug nusmailėję, 3-5 mm ilgio, rudi, padengti žvyneliais su blakstienotais kraštais.
5. Lapai paprasti, at¬virkščiai kiaušiniški, plačiausi aukščiau vidurio, bukai plunksniškai, 4-12 (15) cm ilgio, 2-6 (8) cm pločio, kiek plaukuoti, vėliau pliki arba tik apa¬čioje pagysliais plaukuoti, odiški, dažniausiai su 4-6 poromis skiaučių ir trumpu, apie 0,5 cm ilgio, pliku lapkočiu. Lapų viršus
ryškiai žalias, kartais šiek tiek žvilgantis. Lapalakščio pamatas dažniausiai širdiškas, su auselėmis. Rudenį lapai pagelsta arba paruduoja, kai kurių medžių dalis lapų nenukrenta, išsilaiko iki pavasario.
6. Žiedai maži, neryškūs, kuokeliniai žirginiuose, piesteliniai po 1 ar kelis ant žiedkočių. Žydi lapojant gegužės-birželio mėne¬siais.
7. Vaisius- rausvai gelsva, su tamsiomis išilgi¬nėmis juostelėmis, vienasėklė gilė, kurios pamatą gaubia goželė. Gilės pailgos, 1,5-3,5 cm ilgio, 1-2 cm skersmens, su dygliu¬ku viršūnėje, po 1-4 (6) ant 2-10 cm ilgio kotelių. Goželė gelsva, žvynuota, dengia maždaug trečdalį gilės. Prinoksta rug¬sėjo-spalio mėnesiais ir netrukus nukrenta. 1000 gilių sveria 3 (2-5) kg. Atvi¬roje vietoje augantys medžiai derėti prade¬da 20-25, o medyne - 50-60 metų. Gausiai dera kas 3-4 metai.
8. Mėgsta nerūgščius ir neužmirkusius vi¬dutinio derlingumo bei derlingus gilius priemolius ir priesmėlius, turinčius kalcio azoto, magnio ir kalio. Šaknų sis¬tema plati ir gili, gali prasiskverbti iki 10 m gylio, todėl medžiai nesunkiai pa¬kenčia užsitęsusias sausras. Jautrus pavir¬šinio vandens pertekliui. Priskiriamas mezotrofams ir kseromezofitams. Šviesomėgis arba pusiau šviesomėgis. Nepakenčia viršūnės užtemdymo. Nereiklus atmosferinei drėgmei. Šalčiui palyginti atsparus, tačiau šaltą žiemą gali apšalti pumpurai ir ūgliai, plyšti liemenys . Neretai nukenčia nuo vėlyvųjų pavasario šalnų, ypač anksti lapojantys individai.
9. Veislės ir formos: Concordia (jauni lapai aukso geltonumo, vėliau gelsvai žali); Cristata ( lapai susisukę, susitelkė ūglių viršūnse); Cucullata (lapai šaukštiškai išgaubti, ilgoki, pleištišku pamatu); Cupressoides (koloniškas, glaustomis, plonomis šakomis medis); f.fastigiata (glaustašakė forma); Filicifolia (lapai giliai plunksniškai iškarpyti, skiautės siauros, smailios); f.pendula (svyruoklinė forma); f.purpurascens (raudonlapė forma) ir t.t..
10.Pritaikymas: soliteras, tinka grupėms, masyvams. Auga kartu su uosiu, kle¬vu, liepa, egle, drebule, juodalksniu, rečiau su beržu ir pušimi. Lietuvoje seniausias, apie 1500 metų amžiaus, Stelmužės (Zara¬sų r.) ąžuolas: kamieno skersmuo -2,8 m, aukštis -19 m